Be eilės
nes viskas debesų
ir paturėt gali trumpai
Šakos virš stogo
Po žvaigždžių – mačiau juos – krentant.
Nes esu sąlyga tęsiniui kiek benueičiau
Ir šiandien Reikjavike gėlės žydi – nei musių, nei krūvos.
Dabar ties antru
Tai pradžia ir vidurys, paskui pagauni kampą. Belieka pataikyti arba nesitaikyti.
Tai tik dreifas
Pabundu ir einu, veikiu kur akys mato, be baimės būti sugėdintam.
Antonimai
Iš natų man nebeina, kliaujuos juodraščiais. Ir išsisakau labiau kai per kelis sakinius, serijomis.
Išvakarėse
Avilyje pakvipo užgesusiomis žvakėmis, kaip bažnyčioje.
Ir tik aštuoni kilogramai gyvenimo.
Klaidingos durys ne klaida
Radęs kartą, nebepamesi. Yra kančia ir skausmas, bet nėra atpildo ar teismo. Nėra ir kas atleidžia. Aš ir medis ir pavėsis ir šaka ant, kurios tu sėdi.
Dviračiu nenuskrisi į Marsą
Turbūt atėjo laikas, gausa pradeda atrodyti kaip skurdas. Eklektika su perkaitusiu varikliu yra tiesiog nebe tai apie ką aš bandau dabar būti.
Nebūtų toks stabdis
“Meno prekių” gamyba nebeatrodo tokia nepatraukli mintis. Amžinų tiesų ir upės intakų kūrybą vartosiu atsakingiau.