Iš natų man nebeina – kliaujuosi juodraščiais. Ir išsisakau labiau, kai per kelis sakinius, serijomis. Esu kalbėtojas toks, man reikia to žiūrėtojo. O matoma dėlionės įtaka turi tą patį kraują. Fotografijos groja iš du tūkstančiai dvidešimt ketvirtųjų metų. Nedidelės, per delną gal tik. Čia ta vieta, kur už Vilniaus būnu. Spaudžiau ant seno, iš vienos pusės žalio popiergalio, kita buvo pageltusi, gulėjo rūsyje. Rašaliniu namie, tuomet dar Londone. O kūrinį su voratinkliu aptaškiau kava netyčia pats.
Antonimai
