by rolandaspocius | Apr 7, 2026 | SPALVOTAI
Iš natų man nebeina – kliaujuosi juodraščiais. Ir išsisakau labiau, kai per kelis sakinius, serijomis. Esu kalbėtojas toks, man reikia to žiūrėtojo. O matoma dėlionės įtaka turi tą patį kraują. Fotografijos groja iš du tūkstančiai dvidešimt ketvirtųjų metų. Nedidelės,...
by rolandaspocius | Dec 24, 2025 | BEILĖS
Avilyje pakvipo užgesusiomis žvakėmis, kaip bažnyčioje. Ir tik aštuoni kilogramai gyvenimo. ...
by rolandaspocius | Mar 24, 2025 | APMĄSTYMAI
Būna, metu viską ir einu varškės vyniotinio su pienu, o tada man skauda pilvą ir kankina nemiga. Vis dar rusiškai keikiuosi, nors man žmona sakė, kad šitie – iš Totorių. Dar pykstu, nekenčiu ir nemyliu. Kaip tau? Normaliai, ne? O jeigu man staiga milžinas nutrauktų...
by rolandaspocius | Mar 17, 2025 | APMĄSTYMAI
Turbūt atėjo laikas – gausa pradeda atrodyti kaip skurdas. Ilgametis neišsipildžiusių svajonių ir savivertės kompensavimas hipokritišku gyvenimo būdu buvo prastas pasirinkimas. Eklektika su perkaitusiu varikliu yra tiesiog nebe tai, apie ką aš bandau dabar būti....
by rolandaspocius | Mar 17, 2025 | APMĄSTYMAI
Tenka lipti į patį stačiausią kalną, stumtis po centimetrą ir ne kasdien. Ir kartais viskas – ant lėkštės, bent trumpam. Imk ir daryk. Bet tas būties paralyžius! Užslenka, ir kūryba virsta klausimu: kodėl? Tada kankinu užrašinę ir pyškinu viską, kas guli. Kaskart...
