Pavadinimas: DSCF4823, Iš serijos “Juodraštis”
Technika mišri: Fotografija, xeroxas, statybinis kartonas.
Dydis: 117×84 cm
Fotografavau: 2022, Žagarėje
Spaudžiau: 2024, Vilniuje
Šitas darbas man įpatingas, asmeniškas ir kalbantis nekalbinant. Ne šiaip sau jį naudojau knygos viršelyje. Aktui pozavo mano žmona, buvom tik ką susituokę. Norėjosi įamžinti sakraliai, be banalybių, tą jausmą ir aplinką, kuri tvyrojo.
Atviras moters kūnas, seksualumas yra neginčijama kūrybinė galia, galimybių jūra – visos durys. Švarus lapas be etikečių ar elgesio šablonų. Mano knygos istorijoje tai bitė virtusi žmogumi. Kelias į simbiotinį susikalbėjimą, kai kiekviena klaida tampa atsakymu į klausimą.
Sena bičiulė kuravo parodą, įtraukė nepaleido. Buvo labai gerai, dideliai dėkingas.
Data: 2024
Lokacija: Vilnius
Naudojausi pleneriniais Rugsėjo privalumais. Eksperimentavau į kairę ir į dešinę. Erkės su uodais dar pelėmis man plojo!
Skulptūra: “Tarybinės Lietuvos Kaukė”
Technika: Laikraštis, lipalas.
Data: 2024
Lokacija: Vilnius
Suklijavau i kaukę rastus tarybinius laikraščius. Radiniai iš griaunamos senų garažų aikštelės Vilniuje. Norėjosi sukurti akiplėšišką, supurtantį smegenis vaizdą.
Sovietmečiu žmonėm teko adaptuotis, išgyventi. Pasikeitus keliom kartom, užaugintom ir sistemiškai perprogramuotom ant sovietinės ideologijos normalizuotoje terpėje, žmonės pamiršo ir gyveno beveik patogiai. Bet ne visi.
Tie “nematomi”, išdrįsę, kentėjo už visus “nematančius”.
Iškovojus nepriklausomybę, žmogų Lietuvoje galima buvo drąsiai lyginti su paleistu iš politinio kalėjimo kaliniu. Nežinojimas ką daryti su laisve po pusės amžiaus kalėjimo yra natūralus metamorfozės procesas. Sovietines ideologines kaukes skirtingose lygmenyse ir formose vis dar dėvime visi, bet yra pripažinusių traumą ir yra vis dar laukiančių “senų gerų laikų”. Kalbėjimas apie tai pilna burna yra vienintėlis vaistas į susivokimą – grėblys nelipti!
Fotografijos: DSF0428 / DSF0358, Iš serijos “Juodraštis”
Technika: Mišri, gelžbetonis, drobė, rašalas, akriliniai dažai.
Dydis: 25×35 cm + viela
Data: 2025
Lokacija: Vilnius
Juodraščiai gelžbetonyje, natūralūs meniniai evoliuciniai procesai. Reflekcija į praeities nuolaužas, bandymas rasti kaitos lūžio epicentrą. Turėjau poreikį susivokti savąją vietą asmeninių bei kolektyvinių patirčių kontekste. Kūrybinį – filosofinį alkį trumpam numalšinau.
Fotografija: DSF0428, Iš serijos “Juodraštis”
Technika: Mišri, xeroxas, drobė, rašalas, akriliniai dažai.
Dydis: 35×25 cm
Data: 2025
Lokacija: Vilnius
Šis yra pasekmė arba šalutinis poveikis kelyje į gelžbetoninius darbus. Intuityviai pritepiau daug rašalo, čia tokia mokyklos rašaluotų suolų ir pritepliotų sąsivinių tekstūra (gan plačiai naudoju kuriant “Juodraščio” seriją). Mėlynas rašalas mano akyse yra sisteminio kodavimo arba asmenybės formavimo spalva – klaidų darymui? Klaida yra katalizatorius, būtina sąlyga metamorfozei. Kokonas – pradžia.
Fotografija: DSF6338, Iš serijos “Juodraštis”
Technika: Mišri, xeroxas, statybinis kartonas, rašalas, draskytas paviršius.
Dydis: 59×84 cm
Data: 2024
Lokacija: Vilnius
Gulėjo archyve skaitmeninės fotografijos formoje nuo 2019 metų. Rado savo vietą kitų fotografijų pašonėje, identiteto ir savęs suvokimo paieškose. Dėliojau knygos juodraštį – iš kur beje ir kilo serijos pavadinimas. Kuriant šią, pirmąją drąsaus “kiškio” versiją, maniau šūdas. Ir leidau sau daryti betką, vistiek į laužą – klydau! Dabar tai mano vienas mėgiamiausių darbų.
Fotografija: DSF6338, Iš serijos “Juodraštis”
Technika: Mišri, xeroxas, statybinis kartonas, rašalas, draskytas paviršius.
Dydis: 117×84 cm
Data: 2024
Lokacija: Vilnius
Čia toks maištas prieš nusistovėjusius šablonus, nekomercializuotų erdvių paieškos ir rimtų meninių darbų spauda ant xeroxų. Darbą eksponavau tuščiame apleistame pastate. Vieno darbo parodą gyvai matė tik kolegė Eglė (sena bičiulė menininkė) padėjusi su logistika. Menas mene – menui.
Pavadinimas: “Fonas” diptikas. Seriją tęsiu.
Technika: Apstrakti tapyba, akriliniai sienų dažai, pigmentas, rašalas ant drobės.
Dydis: Dideli
Data: 2024
Lokacija: Vilnius
Plenerinau vasarą ir iškepiau porą.
Tapyti pradėjau netyčia, iš poreikio. 2019 metais, Antakalnyje tada dar, eilinį kartą po eilinių kraustynių, įsirenginėjau fotostudiją savo meno poreikiams. Kažkur užmatęs tapytus fotofonus, nutariau aš irgi. Įsitraukiau į procesą, rezultatas nuslinko į antrą planą.
Tuodu, diptikas, gavosi toks purvinas, žemiškas.
Vasarą padėjau kraustyti uošvio garažą iš griaunamos aikštelės. Užsiimti “archeologija” garažų teritorijoje neatsispyriau. Vaizdai dėmėti, visokie tepaluoti darbiniai drabužiai, tepaluotos garažų grindys. Visa ta tekstūra isirėžė į akį. Nevalingai perkėliau į drobę. Paskui pagalvojau, tai toks praeities fonas gavosi. Tuščias, apie nieką. Tik tas niekas, ta tuštuma, yra pilna, kad ir nematyti.
Fotografija: DSF9626, iš serijos “Baltai juodas”
Technika: Mišri, xeroxas, statybinis kartonas.
Dydis: 117×84 cm
Data: 2024
Lokacija: Londonas
Fotografavau 2016, Londono miesto gatvėse. Toks transformatyvus gatvės fotografijos, impresionistinis, terapinis šūvis. Padėjo suvaldyti, nukreipti emocijas, laike, kai savarankiškai lipau iš narkotikų ir alkoholio dugno. Pradėjau ir iki šiol tęsiu fotografijų seriją “Baltai Juodas”. Eilės laukia šitos serijos juodraštis.
Fotografija: DSF0698, Iš serijos “Juodraštis”
Technika: Mišri, xeroxas, statybinis kartonas.
Dydis: 59×84 cm
Data: 2024
Lokacija: Londonas
Čia viena iš mano eksperimentinių, hibridinių fotografavimo technikų. Pasiteisino su kaupu. Archyve gyveno nuo 2019. Mišria medija virto 2024, Londone.
Medžiaginis pirkinių maišas su penktu “Juodraščio” puslapiu. Norėjosi išmėginti “mumiją” įvairiose terpėse. Tokioj labiau matomoj, interaktyvioj formoj nešti kūrinius laukan ir kam nors užkliūti diskusijai. Paprašiau nufilmuoti. Ėjau čia iš pardės Londone prisikrovęs, bandžiau kažka suprast, pažiurėt iš šono ar geras tas maišas ar nelabai. Tai geras.
Laikas: 2025
Fotografija: DSF0428, Iš serijos “Juodraštis”
Technika: Mišri, xeroxas, statybinis kartonas.
Dydis: 59×84 cm
Data: 2024
Lokacija: Vilnius
Vienas pirmųjų eksperimentų su xeroxo klijavimu ant statybinio kartono. Atradimai suformavo tolimesnį serijos formatą.
Kadras darytas 2019, Vilniuje.
Serija: “Nemuzikos instrumentas”
Technika: Asambliažas
Data: 2024
Lokacija: Vilnius
Norėjau pasidaryti kažką ką galėčiau griežti kaip smuiką kokį ilgais vakarais prie laužo. Plenerinau pas uošvį sode vasarą, elektros ir interneto neturėjau, reikėjo prasimanyti vakaro pramogų. Radau nešlamšto garaže, lentigalių, fanieros, vinių, o senas bosinės gitaros stygas gavau iš draugės. Iš vinių, kaip kalvis mėgėjas, kirviu suplakiau stygom suktukus ir atramėles. Išėjo daiktas, kuris nei griežiamas, nei galima suderinti. Bet paskambinus per stygas man iškart jo paskirtis tapo aiški. Tai yra avangardizmas: funkcionalus vizualiai malonus akiai asambliažas. Kažkas tarp vizualaus meno ir nemuzikos. Pavadinau daiktą tikru vardu – “Nemuzikos instrumentas”. Bus visa serija, pamaniau, tuo pačiu pavadinimu.
Po kelių dienų eksperimentavimo su stygom, supratau kaip gerai su tokiu groti. Nepririša prie jokių muzikinių mokėjimų ar nemokėjimų, esi priverstas improvizuoti. Stygos nedera, kaskart suderinus į kažką, sekantį kartą nebepakartosi. Genealu! Kiekvienas kartas yra tas vienintėlis ir nepakartojamas, tas dabar arba niekada jausmas.