Kadrai švieži, 2026 10 02, truputis už Vilniaus. Tęsiu “Juodraštį”. Nesibaigs.
Galva lengva, alko judesio. Kur pėdos? – Žiūrėk po kojomis jau, ne obuolių! Po žvaigždžių – mačiau juos – krentant. Nuosekliai, po vieną du, dunda naktim. Kibirai – menka pagalba, galiausiai išvirto dar, prieš tai ir perstačiau kelis kart. Kiek jau tilpo į akis, išsėmiau. Pritrūkau, o ji čia – pusiau sapnuodama.
– Eik į paveikslą, daviau drobulę.
